knerkinti

knérkinti (-yti), -ina, -ino caus. knerkti 2: Aš nenoriu, kad kits knérkintų (virkdintų) tavo vaikus J. Susigėsk, toks didelis mažą vaiką knérkini Vdk. Eitum jau vieną sykį darbo nusitverti, gana vaikus knérkyti Trg. Nenorėjau knérkyt mergučės ir turėjau leist pas drauges Skr. | Ką tu ten tą mergą knérkini! Alk. | Kas tas vištas taip knérkina? Žvr. | refl.: Ką tu ten knérkiniesi su tuo pypliu, duok valgyt! Alk. Vaikai, jūs čia nesiknérkinkit! Rs.